Dviračių entuziastas griauna didžiausius mitus apie važinėjimą ant dviejų ratų

„Like Bike 300 000 km iššūkio“ nugalėtojo Tado Slivkos draugystė su dviračiu tęsiasi jau dešimtmetį, o paskutinius šešerius metus jis kasdien į darbą mina būtent šia ekologiška transporto priemone. Per tą laiką kaunietis įgijo nemažai patirties minant tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jis pastebi, kad mūsų šalyje kasdienės kelionės apipintos nepagrįstais mitais. Populiariausius iš jų dviračių entuziastas netrunka paneigti.

1 mitas: „Lietuvoje netinkamos oro sąlygos važinėti dviračiu į darbą“

Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Suomijoje yra dar daugiau dviratininkų nei Lietuvoje. Nors vasaros ten ir trumpesnės, o žiemą sulaukiama kur kas daugiau kritulių. Atrodytų keista, kodėl tai netrukdo ne tik suaugusiems, bet ir vaikams žiemą minti dviračiu į mokyklas. Čia labai taikliai pasiteisina posakis „Nėra blogo oro – yra tik netinkama apranga“. Jeigu šalta, apsirenk. Jeigu lyja, apsirenk. Jeigu karšta – nusirenk. Pučiant vėjui, pasirūpink, kad neperpūstų. Kiekvienam orui tikrai būna atitinkamos aprangos. Ir tai neturėtų tapti kliūtimi minti dviratį.

2 mitas: „Darbe nėra dušo, tad nebus, kur nusiprausti“

Dviračio mynimas reikalauja mažiau jėgų nei ėjimas. Patarimas tiems, kurie jaudinasi, kad darbovietėje nėra įrengtų prausyklų: palengva minant, neskubant, dušas nėra būtinas. Lygiai taip, kaip atėjus į darbą pėsčiomis.

3 mitas: „Neturiu laiko važiuoti dviračiu“

Dažnu atveju, ypač Kaune, kur atstumai nėra tokie dideli, mynimas dviračiu trunka panašai, kaip ir važiavimas automobiliu ar viešuoju transportu. Kartais, priklausomai nuo situacijos, galbūt šiek tiek greičiau, kartais šiek tiek lėčiau. Bet mindamas, net jeigu ir užtrunki keliomis minutėmis ilgiau, tu gauni neblogą rytinę mankštą, o drauge ir papildomą energijos antplūdį. Juk dėl geresnės sveikatos verta paaukoti tas kelias minutes.

4 mitas: „Dviračiai ir jų detalės kainuoja per brangiai“

Važinėjimas dviračiu ne visuomet turi reikalauti didelių investicijų. Per kelerius metus, minant į darbą, dviratis jau bus atsipirkęs ir neš tik pelną. Galų gale nebūtina pirkti tūkstančiais kainuojančius dviračius – yra gana padorių, kainuojančių vos kelis šimtus. Paprastam, kasdieniam važinėjimui susisiekimo tikslais jų pilnai užtenka.

5 mitas: „Turint didelę šeimą, dviračiu nepavyks parsivežti pirkinių iš parduotuvės“

Dauguma žmonių nustebtų sužinoję, kiek daug pirkinių gali parsivežti dviračiu. Tam tiesiog reikėtų įsigyti specialių dviračiams skirtų krepšių, kurie yra ypač talpūs ir patogiai prisitvirtina prie dviračio.

6 mitas: „Dviratį pavogs, nesaugu jį palikti“

Svarbu turėti patikimas apsaugos priemones. Pernelyg nesibaiminu palikdamas savo gana nepigų, 800 eurų kainavusį dviratį prirakintą greta parduotuvių ar kavinių. Tiesiog naudoju storą ir tvirtą grandinę. Per 6 metus intensyvaus važinėjimo vis dar jį turiu. Būtina ne tik pasirūpinti gera spyna, bet ir mokėti ja naudotis. Rakinti visą rėmą, o ne priekinį ratą, nes per kelias sekundes galima be įrankių jį nuimti ir savininkas liks tik su prirakintu ratu, bet be dviračio.

Daugiau apie Kauno dviračių infrastruktūrą, maršrutus ir naujienas skaitykite internete: likebike.kaunas.lt