Kaunietė automobilį iškeitė į dviratį: pats geriausias sprendimas

Jauna moteris seną savo pomėgį pavertė kasdienine susisiekimo priemone. Automobilių kamščius ji iškeitė į sportą ir džiaugiasi savo pasirinkimo teikiamais privalumais. Su Jevgenija kalbamės apie jos sau mestą iššūkį.

Vasaros iššūkis – dviračiu į darbą

Kas paskatino į darbą važiuoti dviračiu?

Mano namus nuo darbovietės skiria tik Neris. Vasarą nuo Šilainių iki Eigulių per A. Meškinio tiltą nuvažiuodavau per 10 minučių (aišku, jeigu pravažiavimo neužblokuodavo automobilių avarija). Tačiau prasidėjus kelių pertvarkymui prie „Mega“ prekybos centro, važiavimas į darbą automobiliu tapo sunkesnis. O lauke pavasaris: šilta, saulė šviečia, gamta atgijusi. Ir kodėl gi nepradėjus į darbą važiuoti dviračiu? Taip paprastai, nuo gegužės mėnesio, mano gyvenime atsirado nuolatinis draugas – dviratis.

Kiek trunka kelionė į darbą dviračiu?

Laiko atžvilgiu važiuoti dviračiu užtrunka ilgiau, bet vien todėl, kad išsikėliau sau tikslą ne tik nusigauti iki darbo, bet tuo pačiu ir pasportuoti. Auginu 3 metų darželinuką, dirbu pilnu etatu, todėl mano gyvenime labai trūksta laiko sportui ir pomėgiams. Jauni tėvai turėtų suprasti situaciją. Taigi pasirinkau tris kartus ilgesnį kelią nei įprastai važiuodavau automobiliu: Kuršių g.–N. Krantinė–P. Vileišio tiltas–Jonavos g.–Šiaurės pr. Maršruto ilgis sudaro apie 12 km. Pradžioje šį atstumą įveikdavau maždaug per 45 minutes. Po poros savaičių kojos sutvirtėjo, ištvermė padidėjo ir šį atstumą jau įveikdavau per 30–35 minutes.

Su kokiais iššūkiais susiduriate važiuodama į darbą dviračiu?

Tai laiko planavimas, persirengimas ir prausimasis po dušu. Su pirmuoju man pavyko susitvarkyti nesudėtingai: vaiko nuvedimu į darželį ir jo paėmimu kol kas pilnai rūpinasi vyras. Esu dėkinga jam, kad turiu galimybę išvažiuoti anksčiau į darbą ir be streso grįžti namo, negalvojant apie vakare darželyje laukiantį sūnų. Turėjau trumpalaikę problemą su dušu. Darbe dušo kambarį turėjome, bet jis neveikė nuo neatmenamų laikų. Jo tiesiog niekam nereikėjo. Džiugu, kad turiu laimę dirbti vyrų kolektyve, todėl šią mažą problemą kolegos išsprendė labai greitai!

Kitas iššūkis buvo darbo apranga. Darbe taikomas „Smart casual“ aprangos kodas. Kad neapsunkinčiau savęs papildomu svoriu kelionės metu, garderobą susiplanuoju visai savaitei ir nuvežu jį į darbą ar pakeičiu nauju rinkinuku savaitgalį. Taip pat bandžiau ir kitą sprendimą: pirmadienio ryte nuvažiuoti į darbą automobiliu suvežant visus reikalingus daiktus savaitei, o tada penktadienį vakare automobiliu nuvežti rūbus namo. Abu variantai yra patogūs.

Tiesa, pamiršau paminėti oro sąlygų iššūkį. Birželio kaitra man patiko. Galėjau ne tik pasportuoti, bet ir pasideginti. Tomis dienomis tiesiog važiavau lėčiau, rengdavausi lengvesniais drabužiais, gerdavau daug vandens, įkalnėse kontroliuodavau kvėpavimą. Kas kita yra su lietumi. Man jis nepatinka, todėl lietingomis dienomis vengiu važiavimo dviračiu. Nors, tarkime, kolegei, kuri noriai prisijungė prie šio vasaros iššūkio, lietus ne kliūtis – važiuoja ir mėgaujasi lietaus dušu.

Ar neatsibosta važiuoti dviračiu į darbą?

Nuo gegužės 16 iki liepos 11 d. dirbau 40 dienų. Iš jų 23 dienas į darbą ir iš darbo važiavau dviračiu. Mynimas neturi sukelti streso, svarbu, kad kelionė būtų komfortiška fiziškai ir maloni emociškai. Maršrutas, kuriuo važiuoju tam dėkingas – dviračių takai sutvarkyti ir atnaujinti.

Pasigendu tik vieno važiuojant dviračiu – tai mūsų miestiečių geros nuotaikos. Kartais norisi pasisveikinti ar nusišypsoti sutiktam žmogui, bet daugelis yra rimti, skubantys, kai kurie net akių nepakelia nuo kelio. Man atrodo, kad elementariai nusišypsojus praeiviui ar pravažiuojančiam kitam dviratininkui, įvyksta pozityvios energijos mainai – draugiškumo parodymas tikrai pakelia nuotaiką!

Ar kartotumėte iššūkį kitais metais?

Ir kitą vasarą mielai rinksiuosi važiuoti į darbą dviračiu, jeigu tam bus palankios sąlygos. Trys didžiausi privalumai asmeniškai man:

  1. Stipri sveikata ir kūno svorio mažėjimas. Nuo iššūkio pradžios numečiau 2 kilogramus. Mane šis rezultatas labai džiugina. Be to, tikiu, kad šios vasaros iššūkis sustiprins imunitetą prieš rudens-žiemos sezoną.
  2. Įtampos mažinimas. Šiuolaikinis gyvenimas intensyvus. O dar kai dar turi mažą vaiką, karuselė įgauna pagreitį. Tuo tarpu norisi spėti visur: būti produktyvia darbe, būti rūpestinga mama, dėmesinga žmona, bendrauti su artimais ir draugais. Kai realybė prasilenkia su lūkesčiais, natūraliai atsiranda nerimas ir įtampa. Ir važiavimas dviračiu, bent jau man, klausantis mėgstamos muzikos ar tiesiog gamtos garsų, leidžia atsipalaiduoti ir pasikrauti jėgų.
  3. Išlaidų ekonomija. Sutaupiusi išlaidas kurui ar galimam automobilio remontui, mielai palepinu save masažo seansu, kosmetika ar tiesiog gurmanišku skanėstu.

O dar pagalvokime apie tokį svarbų „už“ argumentą kaip prisidėjimas prie gamtos apsaugos. Tad jei tik yra galimybė išeiti iš komforto zonos ir kelionėje į darbą automobilį pakeisti dviračiu, paspirtuku ar, galų gale, tiesiog eiti pėsčiomis, verta išdrįsti tai padaryti. Tai gali tapti asmeniniu žygdarbiu.